Rašyk
Eilės (78096)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 12 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Nes tu nežinojai, kad galiausiai tavo kapą apgaubs auksinių lapų glėbys. Jau 25 kartus mačiau kaip sninga. Tu, berods, 60 kartu daugiau. Papasakok man apie tai. .. Ar snaigės tada buvo kitokios? Ar tirpo greičiau? Taip... o aš mačiau 25 žiemas. Visada ją mėgau. Nors kaskart ji būdavo vis tokia pat. Niūriai fantastiška. Tokia melancholiškai ironiška. Taip, ruduo tėra liūdnas verkiantis poetas, o štai žiema... ji kitokia. Sėdi sniege sušalusiom kojom ir juokiesi kartu su žiema iš savęs . ji sako, jog esame kvailiai. Bejėgiai kvailiai. Tokie mes ir esame. Mes-žmonės. Pasaulio valdovai. Trapesni už voratinklio siūlą. Skandiname save gyvenimo beprasmybėje. Oro trūkumas tik dar labiau įkvėpia gyventi. Vis gyvename ir gyvename... o galo nėra. Tuo tarpu išdidi žiema šypsosi. Ji viską žino. Viską... juk tai ji ir užšalde žmogaus sielą iki visiškos beprotybės. iki visiško suvokimo . Nepakeliamos tiesos.
Ir šiandien aš šoku ant sniego valso žingsneliu tango. Cha. O ji, manoji žiema, žaismingai gnaibo mano pėdas, karts nuo karto vis pakišdama koją ir paguldydama mane ant ledo. Guliu ir jaučiu kaip gera. šitaip gera gulėti ir nejudėti, tik kvėpuoti. Vis lėčiau ir lėčiau. Lėčiau.. lėčiau... ar dar girdi mane? Dar vienas oro gūsis... viskas.. jau. Pirštai liečia sniegą taip tyliai ir tarytum visiškai nekaltai tirpstantį rankų šilumoj. Žiema nekalta. Ji manęs nepražudė. Tik padėjo. Padėjo ištirpti . Amžinai.
2013-02-04 17:40
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 5 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2013-03-25 14:23
Lengvai
Hm hm, tai matėt 25 žiemas, ar 25 kartus, kaip sninga? Žinot, kiek kartų pasninga per vieną žiemą? Atrodo, kad nereikšmingas dalykas, bet skaitau tekstą ir kuriu sau aplinką, skaitau, kad veikėja matė kaip sninga jau 25 kartus ir galvoju: kažką palaidojo ir po laidotuvių snigo jau 25 kartus, matyt, sniegas kažką reiškė  jų abiejų (veikėjos ir mirusiojo) gyvenime. Gal jie kartu skaičiuodavo, kiek kartų pe žiemą pasninga, o gal...
Tada jau skaitau, kad "mačiau 25 žiemas" ir visas žavesys su 25 kartais dingsta...

Aha, daugtaškius irgi braukit lauk. Visus.

Valso žingsneliu tango? Ar tikrai?

Ir apskritai po visai neprastų kelių pirmųjų sakinių po to randam tuštoką tekstą apie dalykus jau skaitytus daugiau negu 25 karts.

2
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-02-05 00:23
Laukinė Obelis
Nors autorė taip griežtai pagrūmojo, kad jos kūrinio kritikuoti negalima, vis dėlto ir aš išdrįsiu. Na, jei nieko gero jame nematyčiu, gal geriau patylėčiau, bet dabar įžvelgiu gebėjimą įdomiai, jautriai suformuluoti įspūdį, o tai jau geras ženklas. Blogas ženklas yra tai, kad autorė tą savo gebėjimą švaisto - apie tai byloja tiek tekstas, tiek jos komentaras. Siūlyčiau atsisėsti ir padirbėti, užduodant sau klausimą: o ką aš noriu pasakyti, į ką kreipiuosi, kokia to prasmė? Gal pavyks geriau. Tada pasidžiaugsiu kūriniu, šį kartą džiaugiuosi tik atskirais sakiniais. Nevertinu.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-02-04 20:35
gunta
nu negi 25 taip mąsto? mhmmm. kaip sėdi sniege, ania?

šiaip jau, tokiame amžiuje, t.y. 25 metų, jau tamsoje, tik gatvės apšvietimas, lauko žibintai, tai 25 metų, nors gal ir vos jaunesni piliečiai, nelabai panašūs į vadinamus skustagalvius, ko tai nepasidalino, susikivirčiujo, be didelių riksmų,  tik vienam peiliuku čyrkšt, ir jis (kuriam čykštelėjo) jau guli, ant sniego, vilkintis juodu paltu;
viskas jau telefonu praeivių filmuojama, nusikaltimas, (mobiliu); jau iškviesta greitoji, dar neatvažiavo, aplink sambrūzdis, tik tas guli, jo plika ranka ant sniego. kažkas prieina prie jo (vyras - jaunuolis) pasilenkia, sakydamas ką? nori išgirsti, dar kartą "ką" girdisi ko jis klausia atsitūpęs palinkęs prie to čyrkštelėto peiliu, ir pasiklausęs, pakelia jo ranką nuo sniego ir padeda jam ant pilvo - ant palto; ta ranka balta - be pirštinės. bet greitoji jau kai atvažiavo, jis iręs. jo paskutinis noras, kūniškas toks "pakelti ir patraukti ranką nuo sniego", jam pačiam to padaryti jau nebeliko energijos; o kada išsivyniojo visa, siela išsilaisvino, arba kūnas paleido ją (ar ji buvo sąmoninga, ar nenubudusi, ką gali žinoti, gal žiūrėjo, kaip greitoji atvažiavo, mirtį konstatavo..." va taip būna, o ne žiema kalta ar nekalta, kūno-rankos patraukti nuo sniego jis jau energijos fizinės - nebeturėjo. bet šaltį jautė. ir tas noras paskutinis... kūniškas toks.

žinote kas čia yra gero, tik tiek (mano akimis žiūrint); kada ginčijasi, gyvena vis trintyje personažai iš dviejų kartu, vienam 25 kitam, tarkim jo senoliui kuris jį užaugino, ir vis moralizuoja viską, moko moko, pasakoja kokie jie buvo "zajabys" šaunuoliai,  kai jiems buvo 25m. ir kokie tie dabartiniai, kuriems 25metai; scena, eilinis kivirčas, kokiame nors filme, ir tas 25 metų jaunuolis, tam tėvokui sako, žinodamas ką tas tėvokas pasakys, jau mintinai, tai sako tam seniokui:

"Nes tu nežinojai, kad galiausiai tavo kapą apgaubs auksinių lapų glėbys. Jau 25 kartus mačiau kaip sninga. Tu, berods, 60 kartu daugiau. Papasakok man apie tai. .. Ar snaigės tada buvo kitokios? Ar tirpo greičiau? ", – štai tiek, tokiame kontekste, kine, neblogai. trenkia durimis ir išeina, o seniokas žiūri pro langą, tyloje, ašara blizga akyje, pro langą žiūri, pradeda lėtai snigti, vos vos, kaip pelenai... nu va tiek;

beje, graži ta eilutė, kur jums pacitavo žemiau, pati savaime graži.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-02-04 19:35
Kunardu
Aš ir nesiekiu ką nors čia sužavėti ;)Tiesiog rašyk.lt yra portalas skirtas pasidalinti savo kūryba-nesilygiuoju i Dostojevskį,bet būtų malonu,jei ir nesudirbinėtum ,nes vistik kiekvienam jo kūriniai yra tarytum vaikai ir autorius jautriai reaguoja kai apie jo" vaika "negražiai kalba..
Esmė tame,kad kurkime,dalinkimes ir pasidžiaukime vieni kitų darbais,o ne smerkime/išaukštinkime vieną ar kitą kūrinėli.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-02-04 19:28
Marquise
Sakinys pradedamas didžiąja raide, o daugtaškiai nėra "gyvenimo prieskoniai" - jei skonio nėra, tai jo ir nepridės.
Neradau nieko, kas užkabintų, suintriguotų, sužavėtų ar kažkaip paveiktų. Na gal nebent "šoku ant sniego valso žingsneliu tango" šiek tiek nudžiugino.

II ir sėkmės
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą