Kažkoks prakeiksmas rytai su tavimi
Vos atsikėlęs pradedi kosėti krenkšti
Bizdenti didžiuliais žingsniais po kambarį
Kiekvienas veiksmas ataidi tūkstančiais kitų –
Net nežinojau jog moki groti puodeliais
Šaukštais šakutėm žingsniais ir kvėpavimu
Buvimą ir tą paversti instrumentu
Sugebi iškviesti visą orkestrą
Kad sugrotų man ryto simfoniją
Net šviesos ir tos ima groti –
Tau paliepus erdvę užlieja
Nematomo garso banga
Skambanti buities salė šis kambarys
Iš vidaus mušamas būgnas
Su tavimi trankančiu sieneles
Su manimi besiklausančiu
Bandančiu ištrūkti
Iš šito koncerto