gatvės muštynės

išalkę vaikiščiai, nagais įsikibę kits kito megztinio;
gyslų tuneliuose nepaliaujamai zujantys
įniršio traukiniai; sniegas virš galvų -
pelenai kątik pliepsnose pražuvusio miesto;
drąsinantys šūksniai
abiejuose šonuose...

o tada jau
deginantis skausmas ausy,
kai paniuręs tėvas velka namo,
ir šleikščiai saldus keršto troškimo skonis,
kuris
net jau lindint po antklode
aklinoje tamsoje
dar tempia už kojų,
verčia stotis ir eiti prie lango,
kur juodas šešėlis
lūkuriuodamas
beviltiškai spardo sniegą