Baltą vakarą, pilnačiai augant,
Kol naktis sparnų neišskleidusi.
Baltą viltį tik sieloje saugau,
Į akis vien laukimą įleidusi...
-------------------
Nestovėk tik už vartų - tegu
Mūsų meilė nebus jau tabu...
- Labadiena ponia ragana.
- Tu nieko nematei, tiktai JĮ! che che che che che...
- Iš kur jūs žinot?
- Aš viską žinau. Panašiai atsitiko ir tavo proproprosenelei. Ji taippat pamilo žmogų ir panoro pati tapti žmogumi. Che che che.. . Kągi, daviau stebuklingo gėrimo ir jinai gavo vietoj gražios žuvų uodegos kažkokius keistus ... Ramsčius, kuriuos žmonės vadina kojomis.
----------
- Bet atmink. Tu niekad negalėsi sugrįžti į jūros dugną, į savo krištolinius rūmus.
- Sutinku.
- O jeigu tavo princas ves kitą nuotaką, tai auštant tavo širdis iš skausmo plyš ir tu pavirsi jūros puta.
- Sutinku...
Antrąjį "baltą" gal vertėtų pakeisti (pvz. "šaltą") kad per šviesu nebūtų (: Ir pabaigoje uždrausta meilė kiek per paprastai nuskambėjo lyginan su kūrinėlio vaizdingu kontekstu. 3-