Aš vėl renku tave - didingą, baisiai tobulą
Iš skaudančių pavasario rytų...
Tu pakvimpi žibuoklėmis per audrą
Ant šalto molo karšto vėjo ošimu...
Renku tave - taip mylimą, taip karčiai skaudamą
Iš kvepiančių vasarvidžio naktų
Vejuos tave su ta naktim išėjusį
Ieškoti ežeruos mano pilkų akių...
Aš vėl girdžiu tave alsuojant tyliai švelniai
Tu taip arti, ir taip tavęs nėra...
Aš nebijau, ir man speige nešalta
Tai dar viena sušalusi žiema...