Varno kostiumu
Dievo tarnas
Vaiko sielą perplėšęs
Leidžia Aukščiausiam išeiti.
Iš pilno Į kiaurą
Pilamas nakties skliautu
It derva
Apteptas naivumas.
Baimė - bijoti Dievo išgydyta.
Kiek vėliau lietus
vynuogių kekėmis
Birs ant susitingusio
Ties gatvės žibintu šėšėlio.
Šventuoju vardu prisidengta buvo taikliai
It svetimaujančios moteries - domino.
Kaip išgyventi, tai ko negali
Išsipasakoti? Vedamas gėdos;
Lenda į krentančio kūjo
pasiteisinimą.
Dabar net nukryžiuotasis
Turi košmarų prošvaistėse
Veidą.
Šis kerštas įkvėps,
Net žvaigždynus.
.....................................
Pažiūrėjus „Apsaugok mus nuo pikto“


žiūrintis dangun






