Electric Counterpoint, I

Steve'as Reichas
gęsta susirūpinęs
veidas medžių tankmėje
sustingusių sielų
slėniuose: gimsta
jauni kūnai – nežaloti,
drėgni, lietaus lašų
suvilgyti, mylintys
staugsmo kūnai; nutildytos
ramybės apeigos:
ateina medžių gvardija –
nė vienas iš medelyno,
brandina savyje.
Ištirpusiam žingsny sirpsta
asfalto augmenija,
tyruos rūko laukuos
puošmenos danguj
pranyksta. Mano pirštai
dygsta iš kojų,
kad jusčiau tavo gerklę alkaną
ir lūpas, sočiai suvilgytas,
pažadais iš širdies džiunglių.