4.
- Gyveni
svetimoj šaly
už jūrų marių, toli.
- Tevai kelkis
aukis kojas - sūnus,
už Lietuvos tvoros,
sūnus, sugrįžęs.
Tėvas keliasi, aukojasi,
tėvas sunkesnis
ir už akmenį.
Tėvas - nesudeda bluostų,
tėvas aukojasi
ir vaiko veidas
akina, o namuose -
ramu, švaru,
nė vienas plaukas
nenukris
ir laukimo spinduliais
nušvinta tėvo
kambarys.
Vaikus sutinka
mamos giesmė,
o šį vakarą
ir tėvas - ne namie.
- Miegant
padai neplyšta -
tegu sveteliai
ir pas mus renkasi.
Vaikas šuniui
snukutį lyžteli,
o tėvo
kruvinos rankos
sapnuojasi sūnui
dienomis šviesiomis
ir naktimis
tamsiomis,
o tų, žiemos stebuklų,
gal ir čia prikris?