Cecilijai 72

Hortenzijoj ji mirksta jau nevieną parą,
Apie gyvenimą papasakot daug gali
Apie seselę, kuri vakar pasikorė,
Apie vaikus kuriuos jinai paliko.

-Ė, Gediminai, įpilki dar raudono vyno!
Aš sumokėsiu, jei ne šiandien tai rytoj! -
-Cecilijut, užtenka tau rymoti
Užteks jau tau gedėt vis vien.

Neverk Cecilija, toliau svajoki
Kaip į Braziliją važiuoji.
Tu pasikarti nežadėk,
Gi moteris tu, nors ant žaizdos dėk.


Brangiai Cecilijai.