Pasaka

Kartą gyveno maža mergytė, kuri manė, jog jos paskirtis žemėje - dovanoti visiems žvaigždes. Ji klusniai vykdė savo pareigą, kol vieną dieną sutiko vaikiną, kuriam norėjo paskirti visus gražiausius žodžius, nuskinti ir dovanoti žvaigždes tik jam. Kiti žmonės liko be jų, o gal jas žmonėms dovanojo kas kitas, tačiau retas kuris pasigedo mergytės dovanojamų dangiškųjų kūnų.
Bet nevisada dangus buvo giedras ir nevisada mažytė mergytė savo berniukui galėjo nuskinti po mažą žvaigždelę...

Atleisk, kad kartais dovanoju tau žiupsnelį liūdesio.. esu dar tik maža mergytė ir žvaigždės man ne visada pasiekiamos..