kalendoriuje
tokia diena nebuvo pažymėta.
o vis dėl to įvyko
pasaulio pabaiga.
kasdienybė
kaip pienas išsiliejo ir
susigerė į žemę -
neliko nė pėdsako.
eglės nė nekrustelėjo.
debesys įšalo danguj.
pro skaidrų stiklą
neprasimušė saulė.
lyg viso šito maža būtų -
širdies
mechanizmas
trakštelėjo.
ateitis po šiandienos
dar neparašyta -
niekas nepajege jos net įsivaizduoti.
O man prisieis joje gyventi.
Ha ha ha ha ho - galiausiai nusikvatojau
„štiš,
gotiška tamsi romantiška depresija“ -
pavymui treptelėjau koja.
Prisipyliau laibakoję taurę
juoko ir raudono vyno.
hei ho - ir nuvilnijo -
hei ho!!!
Už gyvenimą! Už pokštus! Už žaidimą!