Kartais kai būni bejėgis bet bebaimis.

Uždarytas paukštelis narvelyje tupi
Kas už lango taip ardos, labai jam jau rūpi.
Jis nebijo to vėjo,
Juk jis silpnas
Ūžia lauke, prie apmirusių medžių kabinas.

Pabėgo paukštelis, įrodyt norėjo
Kad jis galią turi didesnę už vėjo.
Išlindęs pro langą jis žengė žingsnelį
Bet nubloškė vėjas jį greitai į šalį.

Jis guli sukniubęs,
Jis ilgis namų.
Negali ten grįžti be savo sparnų.
Paliko per naktį
Paukštelis nelaukė kol patekės saulė.