Susuk, Jei Drįsti..

Susuksiu ir susmulkinsiu
Savo sąžinę į dubenėlį
Išeisiu į gatvę ir kiekvienam trupinsiu
Saulė vėl sumaišys ją su smėliu

Permetu per upę savo stresą
Laukiniams gyvuliams duodu ėsti
Pats žengiu galvomis per sviestą
Kad po medžiu į puotą mane kviestų

Medinis rūkas daužo mano erdvų pakaušį
Laukinės šelmės šakos klausia „kada tu atauši? “
Mano lemties pasaulio pabaiga negalės sugraužti
Brėkštant aušrai medaus galėsim paragauti

Susuksiu ir susmulkinsiu
Savo nuodėmes į kailį
Išmesiu į upę, nors nuplaut jas gali
Tik vienintelė galybė
Švelnesnė už vasarinę pievą žalią
Gamtos duota brangenybė
Saldi ir tyra meilė
Atėmusi ego, primetus savo valią


Susuksiu ir susmulkinsiu
Savo būtį į suktinę žalią
Tegul pumpuriniai dūmai
Suteikia sparnus mano ego
Tegu nuneša į dausas, kol tolyn aš bėgu

Geriau skrisiu meilės laivu
Rojaus kampais neblaivus
Apsvaigintas Ja
Savo natūralaus aukso stebuklu
Grožėsiuos gėlėtu kvapu ir cukrinėm lūpom

Niekuo kitu nesirūpinsiu
Tik susuksiu ir susmulkinsiu