Iškarpos

Parsineši
Žibančio lapo skiautę
Klijuoji ją greta kitų
Ir tai auga
Į prisiminimų kalną –
Kažkada mylėtų
Tebemylimų, nepamirštamų
Ir pamirštų,
Dar daug kartų išgirsi
Kad tai tavo stebuklas –
Nes mylėti tiek
Neatseikėta
Bet ir sniegą atseikėja juk
Su kastuvu arba buldozeriu:
Kartais miegam lengvai
O būna žiemos ilgos, netirpstančios
Ir akimirkos tos –
Blyksniai, žvilgsniai
Net ne žodžiai
Tik raidės gal –
Suklijavus viską:
Po lapą, po skiautę, po iškarpą
Atrasi gyvenimą
Kur buvo mylėta
Kikaip nei įprasta –
Ne tiesėm, ne linijom
Tik gabalais.