LDK laisvė

Jogaila piktai nužvelgė Skirgaila ir suriko:
- ar tu pametei galvą? Nesuprantu...
- Aš nesugebėjau, tiesiog negalėjau... - teisinosi Skirgaila.
- Kodėl tuomet nenužudei Birutės?
- Juk sakiau aš negaliu žudyti savo dėdės žmonos!
-Jis tau ne dėdė! Jis išdavikas!!! Ar jau užmiršai kaip negailestingai Kęstutis mane uždarė į požemius? jeigu tu nenužudysiu jo brangiosios žmonelės, aš nukirsiu tau galvą!
- Bet kodėl būtent nekaltą Birutę? Kodėl ne patį jį??? - paprieštaravo Skirgaila.
- Mane iškart įtars dėl nužudymo, aš to nenoriu, mat daugiau niekas nenori 'gerojo' Kęstučio mirties, taip kaip aš! O Birutė, turi daugybę svolačių gerbėjų, kurie dėl jos širdies ją gali tiesiog nugalabyti! Ar aišku?
- Taip, bet... - nerimiavo Skirgaila.
- Ir jokių bet! - užriko Jogaila, bei eidamas tarė;- Jei nenužudysi jos šią naktį, atsiimk pats būsi kaltas... - Ir išėjo iš kambario.
- Oj vargas man... O vargas... Uh... - Suko galvą Skirgaila. - Kodėl aš išvis susidėjau su tuo menkysta, žmogžudžiu? net broliu jo pavadinti negalėčiau! Garbės žodis! Ir ką dabar man bedaryti? Gal eit ir pačiam save nusižudyti? Ne... Pasitarsiu su Narimantu, jis tikrai žinos ką man daryt...
                                 
                                  1 Skyrius
                        Birutės žygis į brastą

  Birutė pasitaisė suknelę ir nulipo laiptais žemyn. Ten prie durų žaidė Švitrigaila.
- Atsargiai, tik nesudaužyk šios vazos iš Rūsios, - tarė Birutė ir nuėjo laukan. Švitrigaila jai parodė liežuvį ir numetė vazą ant žemės.
Birutė išėjo laukan ir susinervinusi patraukė link bulvių darželio. Apžiūrėjo spalvingus žiedus ir krūptelėjo išgirdusi balsą:
- Birute!
Atsisukusi ji pamatė savo vyro brolio žmoną Julijoną, ji ir paliko savo sūnų Švitrigailą pas Birutę rūmuose.
- Sveika, - Nusišypsojo Birutė.
- Na tai kur keliauji?
- Matai, vaikštau po sodus, mat namolio grįžti negaliu, Švitrigaila tiesiog uja mane!
- Kaip tai?
- Daro ką nori, kada nori... - pasiskundė Birutė. - Įsivaizduok, jis tris valandas žiūrėjo į liepsną! Tris!!!
- O siaube, - Suriko Julijona. - na dabar tai jam bus! Ak...
- Patraukusi link rūmų, greitu žingsneliu, Julijona suklykė ne savo balsu:
- Ei Švitrigaila! Greit ateini pas mane!
Berniukas išraudęs pribėgo prie mamos, uždusęs paklausė:
- Kas yra mama? Jau grįžai?
- Taip grįžau. Dabar klausyk. -  Julijona trenkė Švitrigailai per veidą, šis apsiverkė. Birutė sakė, jog tu neklausai jos!
- Birutė ar Birkutė, koks skirtumas? Ji man nenurodinės ką daryti ir ko ne!
- Ak šit kaip? - Julijona patraukė Švitrigailai už ausies, berniukas gailiai suinkštė ir nugriuvo. -  Viską pasakysiu Algirdui!
- Tik ne tėčiui! Prašau.... Uk... uk... - pro ašaras kvapą gaudė Švitrigaila. - Uk... Gerai, klausysiu tos tavo Birkutės, klausysiu... Uk...
- Kaip sakei? - pasipiktino Julijona.
- Birutės, mama, Birutės... Uk....