Kiekvieną kartą nusilenkia
lyg prieš akis gulėtų nuogas talmudas
kiekvieną rytą sapnas miegančius budina šūviais
į orą paleisdamas paskutinius dūmų trupinius
kiekvieną kartą nupučia
su žvyrų skalauja nutrintas pėdas ir nutrintus pirštus
saujomis semia ir meta virš mėlyno skliauto
tiesiai sau ant galvų
jų galvoje smėlys
kiekvieną kartą užsimerkia
kai gatvėmis eina žioplių karavanai
jų vežimų netraukia arkliai piestu stojasi
pasagos kaukši į grindinį
grindinys kaukši į jų lydančias pasagas
kiekvieną kartą miršta
akimis į medines tvarto duris
į didžiulę neveikiančią spyną
uždaryta
kiekviena kartą prisikelia
užuost galėtum kaip sukasi girnos malūnų
ant pirštų tyliai žydinčias slyvas
o kauliukuose mezgasi raktas
drąsiau
atrakinta