Neurotikas apie sapnus

Aš nesenas, bet, sako, kuprotas
Vaikštau basas per ašmenis Grįžulo
Vos tik spėjau sapnus pašarvoti
Mėnesiena per pusę suplyšo
Ir pabiro trys tūkstančiai snaigių
Kai aš vaikščiojau tilto turėklais
Tegul niekas manęs nesulaiko –
Šiąnakt virsiu Kalėdine šmėkla
O greičiau gal įvirsiu į pusnį –
Tokios šaltos purienos. ir kartais
Kai nesiseka švelniai pabusti
Tu sapnų procesą paspartini

Bet juk mano sapnai pašarvoti,
Jų likimą jau Dievas apsvarstęs.
Tik, kodėl nesustoji kartoti:
„ – Vienas sapnas pabėgo iš karsto... “