Prašys prie Kūčių stalo
Susėst be pykčio, be skriaudų,
Su žvakės ugnele sušildyt sielą
Ir prisimint kas ne kartu.
-----------------------------
Tai ar ne taip ir darysite, mielieji, kad čia, komentarais, vaipotės.
Adventas - susikaupimo, apmąstymų prieš Kalėdas, rimties, dvasinio apsivalymo metas ir ūkinių darbų pabaiga.
Tai ar apsispjaudę ir sėsite pre Kūčių stalo.
Palinkėtumėte geriau plazdėti Autorei. Ir nebūtinai čia jau genialiai, jei gera paprastai, tai ir gera.
Visi kiekvienais metais, ypač politikantai, kartoja tuos pačius žodžius, vienaprasmius - sinonimus: gerumas, laimė, sėkmė, tačiau pasaulis nuo tokių šventinių pasižodžiavimų, vadinamais linkėjimais - nesikeičia. Ir joks Jėzus Kristus mirdamas ant kryžiaus neatpirko jokių nuodėmių ir jau virš 2000 metų, kuris kaip buvo nuodėmingas: dramatiškas, tragiškas, juokingas tokiu ir liko. Ir vargu ar jis pasikeis, kai pinigai yra aukščiau visų dorovingumo ribų ir nepaiso jokios etikos bei estetikos. Juk ne klodais suklostyti žodžiai Homo sapiens daro asmenybėmis kuriančiomis ir kilniomis.
Įdomiai surimuota, kai kur truputį neskamba, mintis labai gera ir labai prasminga sakyčiau geras kūrinys, patvarkius skambesį būtų mano manymu labai geras