be pavadinimo

Kai norai su norais susipina stangriai,
Kai be pavadinimo aišku ir šventa,
Žiūrėk į akis ir kartok savo pirštais,
Kad buvo pakilę – nereiškia, kad krenta.
Praleidau per mintį tris tūkstančius kartų
Praleisiu dar vieną, kontrolinį, sykį
Kad rodytus tai, kas paslėpta penktojoj
Dimensijoj, kas bus prieš dieną įvykę.
Sutrikęs takelis kaipmat atsistato,
Iš įvykų lydalo pinasi laiptai,
Ne akys jau mato, mentalinis kūnas,
Pirmieji kartojasi vis dėlto kartai.
Parodyk man delną, išlaisvink čakranas,
Sužadink beribę elektros grandinę,
Juk nieko, ką turim, neturim, tik tiesą,
Ir tai jos nebūna. Eilė paskutinė.