Tamsoj bet saugus apsikloja sniegu
Sušalęs ir gėrisi užrašais
Gėrisi, geria apie Rytus ir saulę
Saulė atsisuka laikrodžiais, veidu
Saulė nusisuka
Miega
Nubunda suolelis išniekinta
Parko siela
Tamsoje savęs gėdisi medžiai
Ir paslepia šviesą
Bet
Tamsoje žvaigždės, mėnulio
Dylančio paskutinis alsavimas
Bet tamsoje dar nieko nevagiantys vagys
Ir sielos iš liūdesio paklaikusios
Pasisuka Grįžulo Ratai tarsi timtelti už
Nematomų virvių
Guli ant sniego ir užsimerki
Ir negaila viso to laiko
Ilgesio neišsakyto
Nes vis tai juk vaiko
O tu sakai
Užaugau