Mes esame rakštis rūke

Jau nusidėjęs, nuobodus šioj žemėj
Tu sukuri piktoką maldą po dievais.
O, bet, tačiau! Tas keistas kvapas blėsta
Ir pasiglemžia jį ugnis lengvai.

Mes iškviečiam tingias rupūžes po dangum -
Pabusk! Tas jausmas piktas baigės,
Mes esam tik rakštis rūke,
Maži, drėgni, ant kelio sraigės.

Jaučiu aš baimes šaltas debesų,
Kai pranašauja šviežią vėtrą.
Nepermatomas gedulas (puiku!)
Išeina iš pasaulio sudėvėto.

Tiek daug kelių, kuriuos galėčiau pasirinkti,
Tiek daug neužbaigtų darbų,
Bet viskas it rakštis rūke išblėsta...
Be lagamino išvykstu.