Pankas ežys [ I dalis ]

PANKAS EŽYS: XXI – asis amžius – naujoji žmonija! Aš savo rūšies atstovas ir idealus pavyzdys to, ką Jezus daugiau nei 2000 metų kūrė. Šedevras – viduriukas tarp masterpiece [Mona liza] ir masterpiss. [ Besišlapinanti dovydo statula ant monos lizos]
Jezus lietė mane kasdien, grabaliojo grabaliojo maigė maigė ir pažvelkite į mane?
Kartais Dievui atrodydavo, kad aš kažkoks nedadarytas ir kad trūksta molio [Pravažiuoja automobilis ir aptaško tešlomis veidą]
Kartais dievui atrodydavo, kad mergina, kurią aš įsižiūrėjęs skirta ne man [ gražuolė trenkia antausį ]
Dažnai dievui atrodydavo, kad jis geriausiai žino ko man reikia [neišvaizdi stambi  panelė suspaudžia veikėją, beveik jį sutraiško].
Pastaruoju metu nieko iš mano dievo negirdėt. [taksofono ragelio pypsėjimas ] Sklinda gandai kad jis kasdien geria. Jis vis dar negali susitaikyti kad sukūrė tokią rūšį. O aš ką – susitaikiau ir gyvenu.
Anatomiškai dievo skalpelis suveikė gan neblogai  –  [išilgai prpjauto žmogaus vizualizacija]
Jeigu imti skersinį manęs pjūvį – apačioje jūs rasite blizgančius, švariai nuvaksuotus batus. Tai mano veidas. Taip sakant – apie vyrą galima spręsti iš jo batų. Daugiau mano veido bruožų rasite vidinėje drabužių pusėje. Etiketė kalba už save. Guldydamasis merginą, aš mirkteliu akį [žymaus prekinio ženklo etiketė], nusišypsau geriausia savo šypsena [ Firmos etiketė, kaip šypsena išsitempia ] ir tuomet, kai mūsų etiketės susiliečia mes pajaučiame tą išsvajotą palaimą. [ Galima stilizuotai pavaizduoti sekso sceną, kaip etiketės kelios duodasi]
Skersinis manęs pjūvis juda aukščiau. Dievas davė man vieną spyglį, kad badyčiau su juo merginas. Aš pankas, beveik plikai nusiskutęs ežys. Tas vienas spyglys man primena, kas aš iš tikrųjų, ir kuomet mano aplinkos snobai ima man įrodinėti žmogaus dieviškumą ir tyrumą, aš, pankas ežys, nusimaunu kelnias ir pasiūlau jiems visiems pačiulpt tą spyglį. Dieviškumas ir žmogaus tyrumas iškart išgaruoja, čiulpti jie neskuba, pirmiausiai, primiausiai jie mane pasiunčia toli toli. Aš net nepradedu ten eiti, o jau jaučiu, kaip jie vanoja mane kojomis.
- Mano pasiūlymas tebegalioja. Tik dabar akcija – pačiulpę dabar – būsit dukart tyresni.
Jie trypia mane, o aš juokiuosi matydamas, kokie nuoširdūs ir nuostabūs tų tyrų žmonių veidai. Aš jų veidrodis.
Dievas išilginiu pjūviu pjauna mane toliau –ten  kur širdis. ir paversti antraip ir apsukti bandžiau – vis tiek mano širdies forma neattitiko Valentino dienos širdučių. Teisybės dėlei, Vasario 14 –ąją, savo merginai įteikiau... [ mergina išpakuoja dovaną] gyslomis ir vožtuvais išvagotą raumens gabalą. Nuo tada pankas ežys su vienu savo spygliu vaikščioja vienas – atsitkitinai badydamas kelyje sutiktas merginas.  Nepatinka žmonėms skersiniai pjūviai. Tam, kad perpjautum save išilgai reikia daug valios. Skausmas ir atradimai daugumai būna nepakeliami.
Taip save pjaustant bėga ne kraujas, o informacija. Bveik kiekvienas iš mūsų bent kartą yra pabandęs persipjauti – ar bent įsidurti peilio galiuku. Bet dauguma nepratę prie tokio kraujo. Išbaldavo ir apalpdavo, lyg vaiduoklį pamatę. Daktarai prijungia lašelines [ Iš televizorių, šilelių padarytos lašelinės, nespalvotų, telikas galėtų transliuoti, ką nors, kas į temą šitam monologui] Suremontuotas pacientas paleidžiamas ir dažniausiai niekada nebesugrįžta gydytis.
Dievo skalpelis kyla aukščiau ir galiausiai sustoja ties mano darbo įrankiu – liežuviu. Šis šlapias slidus  gleivėtas  daiktas yra galingiausias tiek žmogaus, tiek pasaulio įrankis. Liežuvis gali tai, ko negali jokio fizinė jėga. Dar nuo vaikystės studijuoji šį fenomeną. Galbūt todėl įsidarbinau įmonėje „Užpakalinių dalių remontas“.
Mano jautri menininko skulptoriaus siela rado prieglobstį tarp šių žmonių, kurie liežuviu dirba geriau už patį velnią.  [ Parodomas veikėjas dirbantis savo dirbtuvėse] Užpakalinė dalis itin svarbi kiekvieno žmogaus gyvenime. Tai supratęs klientas kreipiamsi į mus. Jis užsirašo į trisdešimties dienų psichologinius kursus, po kurių sėkmė gyvenime jam GARANTUOTA.
Mano tiesioginis darbas – gaminti priemones.  [ Rodo, kaip veikėjas daro skulptūrą-užpakalį]  Jų būna visokių dydžių [ Žiauriai didelis]  Formų, nukarusių ir stangrių [rodo skulptūras] Aš, ir tik aš esu atsakingas, kad užpakalis išeitų idealus ir pasiektų galutinį vartotoją puikaiusios būklės. Nuo manęs priklauso ar klientas bus patenkintas.
Taip – Jūs išgirdote teisingai – aš esu savo rasės atstovas, idealiausias pavyzdys to, ko Jezus Kristus tikėjosi išvysti 2000 metų. Taip, jums nesivaidena – aš gaminu užpakalius – visokių dydžių ir spalvų. Taip jau atsitinka, kad man nuolat trūksta juodos spalvos marmuro – plačiašikniai juodčkiai.
Mano pagaminti meno kūriniai toliau keliauja į paslaugų skyrių, kur dirba mūsų Vadimas.  Atėjus naujam klientui Vadimas pirmiausiai įvertina jo ar jos ižpakalį – profesinė liga. Klientui padaroma lengva ekskursija, o paskui jau metas imtis darbo...
[Su rusišku akcentu, toks kaip mašinų perekūpas,užbėgantis jūsų klausimams vienu žodeliu į priekį iškart pasiruošęs beveik visoms jūsų dvejonėms. Tipiškas rusas perekūpas mašinų]
VADIMAS: Aš draugas – tu draugas – mes abū drąugas. Nū tai žiūriek dabar. Tū nuory kad tavo šiefas tąve gierbtų?
KLIENATAS: Na taip. Aš noriu....
VADIMAS: Nepęrtraukyniek. Viskas ponial. Jęi nuori kad tąvi gierbtų tū pats turi gierbti. Šiefas nemiegsta kai su juo nesutynka, sutynki>?
KLIENTAS: Mano vadovas kaip tik sako, kad reikia sakyti kas nepatinka.
VADIMAS: Melas. Vysiškas apgavystis čia yra. Juoks šiefas nenuori būti neteisūs prieš tokis šūdas kaip Jūs. Atsiprašau už šitas pavadynimas bet kuo greičiau suprasi kad tu šūdas tuo geriau karjieros laiptas lypsi tu? Ponial?
KLIENTAS: Da, taip nu da, supratau.
VADIMAS: Dabar klausykis. Šytas yra Rupertas – o šytas ką jis laižo yra jo bosas subinė. Ponial? [Parodomas, žmogus laižantis kulptūrą užžpakalį] 
O va šytas Kęstutis – jis dar netūri šiefas, dar jaunas, ieškojo savo šiknos, kurią turės laižyti visas gyvenimas. Ruošiasi gyvenimui maladiec.
KLIENTAS: O ir man reikė tą, na tą.. daryti?
VADIMAS: Nebijuokis tas žuodis. Laižyti. Taip reikies – tai vienintelis šių laikų kelias yra į siekmę. Atviečiajū ją, jei taip nedarysi lyksi niekas. Pabaigęs mūsų kursas tū pats būsi šiefas ir kiti ateis tavo užpakalys laižyti. Atviečiajū ją.
PANKAS EŽYS: Noriu pristayti dar vieną savo kolegą – mes jį vadinam bosistu. Tai boso asistentas, mūsų degustatorius. Kuomet aš pagaminu naują produktą jis pirmasis ateina išbandyti. Mano bosai atviri naujovėms, tad man tenka nuolat eksperimentuoti su medžiagomis, ieškant to idealaus užpakalio. Nuo degustatoriaus Bosisto priklauso ar mano kūrinys pereis į paslaugų skyrių, ar bosistas savo niekinga ironiška šypsena nusišaipys ir pro nosį pasakys:
BOSISTAS: Užpakalio pradžiamokslis.
PANKAS EŽYS: Kartais eidamas į darbą pagalvoju, kad aš esu vienas iš tų laižančiųjų – juk joks save gerbiantis menininkas nepradės masiškos užpakalių gamybos. Ta mintis ilgai mane graužė ir brandino tam, kas netrukus tikrai turėjo įvykti.