Žmogaus širdis pilna troškimų

Dangus tamsus, tačiau ramus, žvaigždėtas.
Žvaigždžių nedaug- jas suskaičiuot gali.
Ir rodos, jam visiems užtektų vietos,
Bet gaila- ten gyventi negali...

Bet aš norėčiau ten namus turėti,
Paslėpt visus skausmus po debesim...
Deja, svajonės- tik svajonėm lieka,
Nevisa pavyksta joms atgimt.

Žmogaus širdis pilna didžių troškimų, -
Jų suskaičiuoti niekaip negali...
Nebent riboti juos, kaip begalybę, -
Kurie yra: tikri ir netikri.