Nakties tamsa

Nakties tamsa nudriekia
Savo drobulę ant laukų.
Atrodo, kad ramybė
Turi lydėt namuose už langų.

Žinau, tai apgaulingas jausmas.
Ir nors namuos tylu,
Mintyse sukasi skausmas,
Širdis vis spurda, neramu.

O kaip norėčiau, kad tamsoje
Pradingtų rūpesčiai ir praradimai,
Kad ryto žaroje spindėtų
Ne vien slogūs prisiminimai.

Pakilt norėčiau su ramybe,
Su džiaugsmo lašeliu mažu,
Kad jį galėčiau padalinti
Visiems, kuriuos aš dar myliu.