sninga ore

sninga ore
triukšmauja paukščių pasimetimas,
tik tie, kur toli ir miškuos,
tyli,
išdidūs, kantrūs daiktai,
nuolankiai nuleidę galvas, o gal jau –
atstatę nuogas kaktas –
kaip ragus.

rytais kažkas nusišluoja mašiną ir važiuoja arti
arba vedžioja šunį. Dar – tradicinės optiškai juodos
varnos, o šiaip baltutėlės ir tyros

laimingi!
bučiuojasi ir glamonėjas šunys,
tik jų dvikojai padarai,
kaip apsikabint,
užmiršo

praneša per radiją,
kiek elgetų sušalo,
girtuoklių kiek užstrigę skersgatviuos
žmonės mėtosi stačiai patvoriuose.
kokia žiema! kokia žiema! – bjauri, negailestinga
ir minus dvidešimt penki
gal ne už lango,
gal kambariuose

Žemėje, kuri dangaus
neturi, atrodo,
mirksnį erdvėje sustingsta
sninga – kas ir už kiek kada gal turguje kokiam
pardavė dangų

tik jau ne mugėje knygų! –
kur šventieji  puotauja prie puslapio