Kaip visada

rudens drumzlės užsėja akis
ir vakaro puodelyje sutupia
išdykėlės mintys
apie žiemą
tave
vasaras rytus
tave
sniegą paukščius
tave
klausau į kurią pusę
plaukia debesys
ruduo drėgnomis rankomis
paglosto plaukus ir skruostus
paskui nueina 
nepasakęs
kurioje eketėje žuveliai
su mėnesiu kalba
ant kurių medžių išdžiaustė
sapnų skiautes
kuriose spalvoti arkliukai
tu
porceliano lėlės
tu
praeities šešėliai
tu
klausau
iš kurios pusės
žiema