skaičiai

prabėgo penkeri kai apvilktas transparantu „rašau
taisau stogus mokau istorijos klijuoju plyteles“ pardaviau
save už dvi poras dryžuotų kojinių, arklį ir vieną apkabinimą.

aštuonerius skaičiuoju kai blykstelėjo minimum rūsio šviesos
ir girtas įgriuvau į sceną šaukti sokrato tiesų. manęs nesuprato
bet plojo kaip ir kitais kartais kai ėjau ten blaivas.

po metų ravėjau palmes palei šiaurės jūrą ir stebėjau kaip rytmečio
pakampėse dauginasi teenageriai bei mirksta vonioje mano draugė.
ji pririjo tablečių ir kai mus išleido iš ligoninės paskolinau jai savo batus.

prieš dešimtį nuvažiavau į miuncheno knaipes tepti big mac.
nakvojau po metro lempomis gėriau alų po 50 pfeningų kartais
mylėjausi su bulgarėmis ir esminė baimė buvo dingusi.

šeštoje klasėje dažnai gaudavau į liūlį o paūgėjęs ėmiau cituoti
stanislavskį ir pešti prima. dvyliktoje užsidariau su klasioke mamos
sode išėjęs prie durų radau išdžiuvusią varlę. prieš tai jos nebuvo.

kai man įsegė ženkliuką su lenino galva džiaugiausi ir lėkiau namo
pasirodyti. dar tą pačią vasarą išsigandęs kad visada liksiu vienas
simboliškai pasiusiojau vidury senelių kiemo palei lėvenį.

vakar skaičiavau širdies dūžius. vieno trūko.