Maloni išdavystė

Maloni išdavystė

          Žmogus gimsta ne tam, kad ilgai gyventų… Tuomet jis gimtų akmeniu…Žmogus gimsta kažkam kitam. O kam? … Kad gyventų.. Kad mylėtų...
          Dienos... Naktys... Darganotą rudens rytą pasitiko mergaitės Adelės malonus širdžiai riksmas – atėjimas į pasaulį. Po mėnesio – berniuko Igno  verksmas nuaidėjo per namus ir šeima pasipildė dar vienu žmogumi. Jų  basus vaikystės metus skyrė tik dešimt kilometrų atstumas. Miškai, ežerai, laukai, dangus, saulė – bendri.
          Rytai... Dienos... Vakarai... Naktys...  Vyko šeimyninės laimės formulės paieškos. Taigi, laimės. Tai tas laikotarpis, kai ieškojo šie du jaunuoliai to, kas vadinama meile. Sakoma, kad meilę reikia išgyventi iki ateis mirtis, antraip gyvenimas bus tuščias kaip dykuma. Ar ilgai laimė trunka? Ar tai tik trumpas šviesos blyksnis skubėjime ir rūpesčiuose paskendusiame prote? Ar tai šis tas ilgaamžiškesnio? Kaimuose poruojasi poros, kelia vestuves. Ir štai Adelė ištekėjo. Labai jauna būdama kūrė šeimą su žmogumi, kurio gerai nepažinojo... Apsigyveno netoli Igno.
          Dienos... Ilgi vakarai... Nemigo naktys... Maži vaikai. Šeimyninio gyvenimo idilė  greitai subliuško. Kilo nepasitenkinimas, vyras ir žmona nutolo vienas nuo kito, prasidėjo barniai, moters žeminimas ir niekinimas. Negalėjo Adelė niekam  papasakoti savo būties. Juk gėda būtų, ką žmonės pasakytų? Juk bažnytinė santuoka. Ir štai prabėgo dešimt metų. Adelė pradėjo gyventi mintimis, ieškojo atsakymo į klausimą – kas yra meilė? Stebėjo kitų šeimų gyvenimus. Pavargo ji gyventi, bet  atsakomybė už vaikus labiausiai slėgė ją, ji norėjo, kad vaikams viskas būtų gerai, bet ateities – bijojo. Adelei atrodė, kad niekas šiame pasaulyje ja nesidomi, ją aplankydavo juodžiausios mintys... bet ne, vaikai- juk liks našlaičiais...
          Prabėgo dar dešimt metų. Adelės gyvenime – stebuklas. Nemigo naktys – iš meilės. Netikėtas susitikimas su Ignu pakeitė moters požiūrį į gyvenimą. Ar taip galėjo būti? Taip turėjo atsitikti, nes Ignas Adele domisi jau dešimt metų. Būta akimirkų, kai Igno ir Adelės  takeliai susitikdavo Alyvmedžių giraitėje.,, Jei lauksi idealaus meto, niekada nepajudėsi iš vietos; žengti pirmam žingsniui reikia krislelio beprotybės. “ Paulo Coelho
            Laimė, neatsiejama nuo Tikslo – Meilės, savo būties esmės, išgyvenimo. Ir tai anaiptol nereiškia gyventi be kančios, tai reiškia net kančioje išlikti Laimingu. Kentėti neklausiant kodėl tave ištiko nelaimė, kentėti, nes kančia tave priartina prie jau minėto Tikslo. Ir tokios Laimės formulė yra paprasta – Mylėti Neprisirišant. Taigi – Adelės ir Igno maloni neištikimybė saugoma alyvmedžių giraitės smalsiųjų ir tyliųjų augalų šeimoje.,, Mūsų slepiami jausmai yra daug galingesni už atvirai reiškiamus. ‘‘ (Balzakas)

        Sėkla negali žinoti, kas jos laukia, sėkla nežino kas yra žiedas. Dar daugiau, sėkla net neįsivaizduoja turinti potencialą pavirsti į nuostabų žiedą. Taip pat ir Adelė net nejautė, kad jos gyvenime žydės jausmų kupinos gėlės, meilės žodžius oš iškalbingieji medžiai, o dangaus švelnus gūsis pridengs meilės jausmų išaustu audeklu jų kūnų malonų virpesį.
          Širdis širdį glostė spindinčiom akim, Siela sielą žadino mylinčiom širdim. Laimė laimę girdė džiaugsmo lietumi.,,  Meilė – vienintelė aistra, nepripažįstanti nei praeities, nei ateities. ‘‘ (Balzakas)
            Adelė ir Ignas gyveno visada to laikmečio ta diena, o maloni išdavystė  jų jausmus supynė į neišardomą pynę, kurią senatvėje priglaudė  Alyvmedžių giraitė. Ji tapo jų širdžių amžino gyvenimo vieta.