Vėl pilkšvos dienos,
Bespalvis vėl dangus.
Gyvename pasaulyje,
Kuriame nėra vietos,
Aukojamės, Kovojame,
Kad bent minutę pagyvent.
Nors klausome, negirdime.
Žiūrių į tolį - nematau.
Sesuo į frontą joja.
Sesuo tėvynei galvą vėl aukoja.
Tylu, atrodo nėra ko šypsotis,
Kai mane geriau išklauso baltas popierius,
Tyliu. Vis laukiu žirgo iš dausų,
Trys metai. Jau nebetikiu.
Telegrama. Iš karo lauko.
Ji už tėvynę galvą paaukojo.
O mes jau sisitaikėm. Mums nebeskaudu.
Ramiai vėlė keliaus už debesų.