Odė paradoksaliam egoizmui

Šlovė egoizmui,
Kurio dėka
Dar kartais pavyksta
Išsunkti
Iš daugumos mūsų
Rūpesčio kitu
Lašą.
Ne šiaip sau, o
Idant nusiluptume nuodėmių
(tikrų ar prasimanytų)
Naštą,
Per du tūkstančius su viršum metų
Priaugusią prie mūsų kūnų
Ir tapusią mūsų esybės dalimi.
Nes Jėzus Kristus,
Kaži kodėl,
Mūsų
Neišgelbėjo.