Algmar.
Žingsniui samanoj gęstant, ūkai
Kvepia vėsa miške.
Užpernykščio mašalo ainis,
Apdujęs senolio šoky,
Užpereito amžiaus ąžuolas,
Vieno veido per pražilusias
Vasaras, – nė vienas
Neišrasim erezijos,
Kur tūkstančio skundų nekartotų.
Miñki, ąžuole, mašalą guosdamas!
Saulė ūkanų milą praraks,
Prie žievės prispaus šviesią kaktą,
Dėdė Jobas pritils prasivėręs,
Meistras Ekhartas grįš nuo Nirvanos
Paraisčių, liaukis ir tu, siela
Žiežirba,
Skaitysim spindulį ant paskutinio
Gelsvo lapo,
Juo įsidegsim, jį
Sava kibirkštim uždegsim.
Paminėtas Meistras Ekhartas – nesuragėjęs scholastas. Jo traktatai atveda pas visų laikų žmonių galvojimus. Kam tiek braidžioti po indų miglas, landžioti po kinų schemas, nebent pramogai. Tas pats, dar tik laisviau, mūsų kraštuos – ne tik miške, – ir celėse, ir tavo kambarėly, gal su fortičke.
Yra kngelė: Johann Eckhart, Traktatai ir pamokslai. Pradai, 1998. Kitom k. – begalės.
|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
2012-11-26 13:46
Blogas komentaras Rodyti?
2012-12-03 12:54
Labai gilus kūrinys. Man patiko Jūsų mintys. Gražiai parašyta.
Dėkoju ir linkiu sekmės kūryboje:) Blogas komentaras Rodyti?
2012-11-29 20:06
„Teologija“ – kai kuo naujas, tiksliau, panašių rečau pasitaiko. Džiugu, kad dauguma komentavusių be kliūčių mato, kas parašyta, ir pritaria. Taip pat ir Kadagys pozityvus: gal jam tokio nereikia, bet dėl to nesprendžia, kad – niekai. Ir Tictac – nors, kaip jam būdinga, siūbuoja tarp pypkės ir cibuko – lyg „sunkiasvoris“ reikštų „prastas“ – kas parašyta mato tiksliai.
Kitaip Kitkits ir ypač qwe, šitie – kūdikiai: kveksi, vapa patys netuokia ką, vien arogancijos turi jiedu kiek užtenka. Jiedviem dar augti ir augti, kol jų komentarus verta bus perskaityti, paskui dar jiems bręsti ir bręsti, kol į jų komentarus bus verta kreipti dėmesį. Tai geriausiu atveju, bet gali ir likti viskas, kaip yra. „Kve“ jau virto „ne“, tai gal visgi auga. Dar pastebėtina – geriau vengti tokių tictaco tipo pastabų, kaip apie knygų sudeginimą: iš išorės lyg ir sąmojinga, o kontekste – sunku pritempti, gan tuščia. Blogas komentaras Rodyti?
2012-11-29 14:58
Sunkiasvoris kiek tekstukas, na visgi visai žaismingai ir laimingai užbaigtas :) tad 4
Blogas komentaras Rodyti?
2012-11-26 17:39
Čia gal daugiau mokslas, o ne poezija, gal - daugiau savo erudicijos demonstravimas, o ne poetiškumas. Man tai antro Donelaičio būtų perdaug.
Blogas komentaras Rodyti?
2012-11-26 14:15
Miñki, ąžuole, mašalą guosdamas! Saulė ūkanų milą praraks, Prie žievės prispaus šviesią kaktą, Dėdė Jobas pritils prasivėręs, Meistras Ekhartas grįš nuo Nirvanos Paraisčių, liaukis ir tu, siela Nepaprastai gražus tekstas mintimi, talpumu, gilumu.Koks skvarbus mąstymas,5. Blogas komentaras Rodyti?
2012-11-26 14:14
Erozija nusileido ant medžių šakų ir poezijos,
Įsismelkė giluminiškai ir ilgam, Drumzlinas, šaltas vanduo tekėjo kamienais, Poezijos veidu ir žemės įsčiomis, Kurios tuojau bus uždarytos Pirmuoju sniegu, kuris ilgam Iki pat pavasario sapnuos mirusius, Kurie kaip gyvi vaikšto, Net kažkoks Ekhartas didngai nirvaniškai, Ir net Veselka, kažkaip lyg dar... Blogas komentaras Rodyti?
2012-11-26 14:10
Su žiežirbomis reikia atsargiai - kad knygos nesudegtų (: Patiko tas patirties, žodžio šviesos, gamtos ir kančios bendras įprasminimas.
|
  |
©
2001-2025 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |