Girdžiu kaip laikrodis vis tiksi.
Jaučiu, kad laikas supasi jame.
Ir man atrodo, jog dar yra keliai,
Kuriais išeiname, bet grižti norime juose.
O laikrodis vis tiksi, tiksi...
Užtrenkiame duris atrodo amžinai.
Palieka paslaiptis ir tuštuma beformė
Ir žodžiai nesakyti, dar neberasti.
Suvilgo ašaras malda trapi.
Jos krenta ant delnų, jos ir veide,
Tik laikrodis vis tiksi, tiksi
Jautiesi išvarytas- ne savam laike.
Atrodo, jog sveriu mintis
Su laikrodžio rodyklės dūžiu.
Sveriu, mastau ir negaliu suprasti,
Kad ir minutė angelu pavirsti gali.
Bet laikrodis vis tiksi, tiksi...
Sustoju...
Ir klausausi...
Jis vis dar eina..
Tiksi...