Būrei savimi
mažais piršteliais
pagavęs balandį
kuris šiąnakt išskrido
čia buvo žavu
čia spurdėjo gyvybė
dabar tik blaškomas vėjo
tavo nertinis
iškandžiotas kandžių
tu ėjai sunkiai ir klupdamas
link Dievo savo tėvo
nuplovei mane
bet ne saldžiausią nuodėmę
mane mylėjai
ir šiąnakt išaudęs naują mintį
atgal į buitį
atgal į gamtą
atgal į tikėjimą statyti
kurti žmones
ir gimė mažas
naujas Tu.