.

prakeiktasis kyla į karaliaus menę,
elektrinį sostą ir minčių girliandas,
tuščią tylos dvelksmą pasikinkęs,
pusės mėnulio nutildytu žvilgsniu

tamsos alsavimą sudrebina tie žingsniai,
kai saugoti tylos nėra prasmės
ir disharmonija beprotišku orkestru
šakom belapėm greitai nutekės

neliks nei menamų prisilietimų,
švariai išgramdytu vidum,
nei šauks, nei lauks, nei švies jau niekad
tas tuščias tobulai