mur

Turiu teisę iki hobitų karalystės slinkti,
iš lėto pro šurmulį burtininkų

Per nukerpėjusį žydrinės ovalą.
Per Jaunojo vado valdas
ir pelenės takoskyrą su avižomis.

Nulenksiu galvą neprideramai ovacijai
man, mažam keliaujančiam per
bokštą nykštuko nosies erdvėje

ir iš po miško nukempsnosiu pas urvystės
ištekliais turtingą hocenplocą.

Leisiuos žirniumi pavirsti,
Kvapui princesės jausti

taip gražų rytą,
maudynės ežere
liko

nematoma.