Sicilijos saulė

Tėvas jau metai
kaip miręs,
bet atatranka
suveikė šiandien.
Lyg sapne, lyg realybėj
mačiau jį važiuojantį
dviračiu.

Jaunas, dar neženotas,
linksmos mėlynos akys,
pasipuošęs gaiviai baltais
marškiniais.
Stabteli centrinėj
miesto aikštėj -
prie fontanėlio -
atsigert ir pakalbint merginų.
Šelmiškai juokiasi -
gal kuri pakvies vakarienės.
Jos tik suklegėjo, tik sušnarėjo,
vienai kažkodėl nuraudo žandai.
Į akis iki ašarų plieskė Sicilijos saulė.

Manęs nepažino.
(Ir nieko keisto -
tuo metu juk dar nebuvau gimusi.
(ir čia tik sapnas - įgnybu sau)).
Tik pažiūrėjo į mane
ir numynė pakalnėn.
Lengva širdimi
į kitą gyvenimą.