Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 11 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Šis kūrinys dalyvavo konkurse.

Ant kalvos auga alyvmedžių giraitė, nežinia kada ir kieno rankomis susodinta. Prabańgios saulėj išbrinkusios uogos vilioja ne vieną pakeleivį, bet žmonės nuo seno vengia tos vietos. Aplinkiniuos kaimuos pasakojama, kad ant tos kalvos blaškosi žuvusiųjų vėlės, o basos laumės nulenkę galvas garbina versmę, nė iš šio nė iš to tirštais purslais trykštančią iš paties kalvos vidurio. Kalbama, kad patekęs ton versmėn gyvas neištrūko dar nė vienas žmogus ar žvėris. Žolė ant tos kalvos irgi nepaprasta – dieną naktį rasoja, nors ir karščiausia saulė svilina ar aršiausia vėtra siaučia.
Inė basom pėdom atsargiai paglamonėja rasotus žolių stiebus. Jie atsidėkoja jai gaivia vėsa. Jauna moteris nusimeta drobinį savo rūbą. Malonus drebulys nupurto visą vaisingą jos kūną. Ilgos garbanos nepaklusniai plaikstosi ir kutena liauną liemenį. Tvirtos strėnos  pasiruošę priimti naują gyvybę, apvalios šlaunys pakankamai stiprios tą gyvybę išnešioti, o pritvinkusios krūtys – išmaitinti. Inė atėjo prie versmės apie tai pranešti, paprašyti globos sau ir būsimai gyvybei. Ji suneria rankas, priklaupia ir susikaupia maldai. Rasoti žolių stiebai glaustosi jai apie kelius.
- Galingoji Deive Motina, - pašnibždom pradeda savo maldą jaunoji moteris.
Tik staiga pro šniokščiančios versmės gausmą pasigirsta gailus inkštimas. Inė pramerkia akis. Vis panirdamas tarp versmės purslų už savo gyvastį kovoja juodas žvėris. Akimirksniu Inė prišoka prie versmės ir panyra į putojančius nasrus. Sugriebia juodą žvėrį už gaurų. Sutrikęs gyvis iššiepia dantis, suurzgia, bando gintis krimsteldamas, bet paskui bejėgiškai paklūsta nepažįstamos moters valiai ir nebesipriešina. Nežemiškų jėgų padedama Inė išstūmia jį į krantą. Tik čia ji įdėmiai apžiūri žvėrį. Juodas šuo, vos gyvas, iškišęs savo ilgą liežuvį, tyso šalia Inės, neatitraukdamas nuo jos savo dėkingų ištikimų akių. Atgavęs jėgas šuo apibėga ją ratu, lyžteli skruostą ir nušuoliuoja kuo toliau nuo tos nelemtos vietos. Gręždama savo varvančias garbanas, Inė užkopia į kalvą ir vėl priklaupia maldai. Kūnas dreba sušalęs nuo ledinių versmės vandenų. Inė niekaip negali susikaupti. Jau ketina vilktis savo drobinį rūbą, kai visai netoliese išgirsta šiurkštų vyrišką balsą:
- Ak tu nevidone! Kas per žvėris, kad net užkeikta versmė tavęs nepraryja.
Tempdamas už gaurų paklaikusį iš baimės juodą šunį, Jangas spjaudydamasis ir keikdamasis kopia į kalvą. Pamatęs prieš save nuogą moterį jis iš netikėtumo net lošteli atgal. Šuo išsprūsta iš jo gniaužtų ir lekia link Inės – savo gelbėtojos ir užtarėjos.
- Ką aš matau, - godžiai apsilaižo vyras ir puola lyg žvėris prie grobio. Tvirtu kumščiu sugriebia Inės drobinį rūbą, o kita ranka apsiveja sau apie riešą jos plaukus ir be jokio gailesčio lenkia savo auką prie žemės. Dar kiek ir jis ją užgrius.
- Neee, - išsiveržia kraupus riksmas iš netikėtai užkluptos Inės krūtinės. Ne baimės, ne apmaudo, o tikro maištingo pasipriešinimo riksmas. Sunkūs odiniai vyro batai slysteli ant rasotos žolės. Inė paleidžia savo rūbą. Vyras, netekęs pusiausvyros, sumosikuoja ta drobe ore lyg sparnu. Vis dar mėgindamas išsilaikyti, kita ranka tvirčiau sugniaužia Inės plaukus. Bet tą akimirką juodasis šuo įsikimba dantimis į savo šeimininko riešą. Suklikęs iš skausmo vyras atgniaužia delną. Inės plaukai išširango, nuslysta nuo Jango riešo ir nelaimėlis nurieda šlaitu tiesisi į putojančią versmę.
- Juodi, - šaukia jis savo ištikimąjį šunį, - Pas mane, tu nevidone! Įsakau tau, bjaurybe! Ištrauk mane! Liepiu!
Jango balsas vis silpsta ir silpsta. Juodasis šuo nė nekrusteldamas guli prie naujosios šeimininkės kojų.
Galų gale vos girdimai iš versmės nuvilnija:
- Gelbėk, bičiuli...
Šuo suklūsta, akimirką net žengteli žemyn link versmės, bet paskui grįžta ir nuolankiai prigula prie Inės kojų.
Inė apsivelka savo drobinį rūbą, suneria rankas, priklaupia ir susikaupia maldai.
- Galingoji Deive Motina, norėjau prašyti tavęs vaisingumo ir globos. Bet dabar prašau: grąžink Jangą gyvenimui. Grąžink jį ataugančia sutrypta žole, juodu šunimi, arba mylinčiu ir man atsidavusiu vyru. Nuolankiai ir pagarbiai priimsiu bet kurį tavo pasirinkimą. Jei grąžinsi jį kaip žolės stiebą – toj vietoj, kur trypė jo sunkūs odiniai batai vėl žaliuos žolė tavo garbei. Jei grąžinsi jį juodu šunimi – jis ištikimai tarnaus savo šeimininkui, net jei šis bus to nevertas. Jei grąžinsi jį man atsidavusiu ir mylinčiu vyru, išmokysiu jį tave garbinti ir tau tarnauti. Jei būsi mums maloninga – jis pradės manyje naują gyvybę. Atėjau tau pranešti, kad esu tam pasiruošus...

Žmonės nuo seno vengia tos vietos. Aplinkiniuos kaimuos pasakojama, kad ant tos kalvos blaškosi žuvusiųjų vėlės, o basa laumė su kūdikiu ant rankų nulenkus galvą garbina versmę, nė iš šio nė iš to tirštais purslais trykštančią iš paties kalvos vidurio. Šalia tos laumės tupi juodas šuo, o kažkoks nelaimėlis vyras jai patarnauja...

2012-11-23 14:06
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 9 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2012-12-03 11:43
Lengvai
Alyvmedžių giraitė – yra.

Išdavystė – yra.

XXa. Pradžia – tarkim, kad yra, laikas tekste labai neapibrėžtas.

2 personažai – yra.

Tekstas lengvas ir įdomus. Patiko pasakojimo būdas ir pradžios bei pabaigos susiliejimas.
4,2
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-12-02 17:08
Marquise
Apie vertinimo metodiką galite paskaityti mano dienoraštyje.

Tema: išdavystė – išpildyta
Personažai: du – išpildyta
Veiksmo vieta: alyvmedžių giraitė – išpildyta
Laikas: (1900 – 1920) metai – (-1) 

Jūsų galimų gauti balų maksimumas: 4


Kiti pastebėjimai/ pastabos/ komentarai:
Viskas čia gerai. Nematau, prie ko prisikabinti.


Jūsų darbo galutinis vertinimas: 4
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-12-01 21:08
tictac_it
3,7


Pasakaitė su šiurpuliukais, papasakota ne ypač literatūrine kalba, taip paprastai ... gal kiek naivokai - na taip ir pasakojamos pasakos... siužetas tinkamas
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-11-28 15:56
Pranas
Armona, kas visiems žinoma, jūs, manau, irgi nerašote. Ir tikriausiai nerašysite,  arba rašysite, matydama reiškinį savaip....
Linkiu kad  ne tik dievai, bet ir vertintojai jums  būtų palankūs.
Manau, kad nusipelnote.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-11-28 13:46
Armona
Abejojantiems dėl laikmečio pacituosiu Marijos Gimbutienės "Senąją Europą":

"Matristinė kultūra kai kuriose Viduržemio jūros salose nenutrūkstamai tęsiasi nuo priešistorės laikų iki XX mūsų eros amžiaus."
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-11-28 00:38
JurgiTele
Kažkodėl skaitant atrodo, jog pasakojami įvykiai tikrai ne XX a. pradžios, o dar anksteni..
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-11-26 07:52
bibliotekininkė
Tikrai, kad gražu...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-11-24 17:43
jautri_šėtoniukė
Vaizdinga ir graži rašymo kalba.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-11-23 18:04
Rima Petrilevičienė
labai graži legenda
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-11-23 14:54
begemotas_
labai gražu. kažkuo panašu į Pitijos mitą.
bet nieko bendro, tik man kilusi aliuzija.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą