Kas būtų, jei numirčiau

Kas būtų, jei imčiau ir numirčiau?
Ar išeitų  manoji siela palengva,
Ar nutūptų ji meiliai kitų pieštam mene,
O gal suskambtų ji jauno muziko nata?

Kas būtų, jei numirčiau aš staiga,
Ar ateitų pažiūrėt manęs koks draugas -

Pridengtų veidą skarele šviesia?
O gal paklaustų, kokį gi ta,
Turi ta nelaimingoji vardą...

Kas būtų, jei numirciauč neparašius
Laiško sau, palikimo nepalikus?
Jei neturėčiau, ko palikti sienoms, kilimams,
Tuštiems ne savų kėdžių apmušalams...

O kad žinočau, kad krisiu mirtimi staigia!
Atimčiau taškus, kur bėga po metaforų neaiškių,
Pamirsčiau kaltes savo ir klaidas vaikų,
Leisčiau išeiti norui ieškoti liūdesio priežaščių.


O kad pagaliau patikėčiau, kad mirsiu kažkada.
Dingtų nerimas vėlai prieš miegą, ties aušra…