Pėdos jūroje

Kartais norėtųsi nebeeiti, nebekvėpuoti, nebegirdėti ir
nebematyti;
susilieti su pėdas skalaujančia jūra,
ir būti ne čia, būti ne ten,
būti niekur.
Norėtųsi pajausti tyrumą, nusimesti drabužius ir
pranykti;
atsisakyti vis didėjančio rato, daiktų, jausmų ir žmonių;
patirti meilę dievui - ne mintimis, ne klaidinančia galvosena,
ar tikslingais rankų gestais bažnyčiose.
Susilieti, išnykti, nebebūti.
Argi ne tokia religijos prasmė?
Argi ne tokia ir būties prasmė?
Pavirsti dievu, šypsotis ir nieko nebenorėti;
būti tam, kad nebūtum, išnyktum ir vėl
sugrįžtum;
būti visata, ir būti visada.
Susilieti, tikėti, mylėti.