nebetikiu
kad rytas išblaškys rūką
paskandinusį miestą
kad žmonės supras pagaliau
kaip reikia vienam kito
kad upės
ne upės
be vandens
be srovės
be užutėkių
be laumių
po akmenimis
nebetikiu
niekuo ką kalba akys
nebegirdžiu
nebegirdžiu
juk vistiek
nesupras žmonės
kaip vienam reikia kito
kaip reikia buvimo
paskendus rūke
kai lieti
ir jauti
čia ir dabar
be paslapčių
be sopulių
nebetikiu
kad rytas išblaškys rūką