Rašyk
Eilės (73926)
Fantastika (2198)
Esė (1499)
Proza (10423)
Vaikams (2532)
Slam (49)
English (1128)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 6 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter





Balbina Balbina

Belaukiant Hario

Šis kūrinys buvo tarp savaitės geriausių
Rekomendavo: Damastas


Mano tapatybė nudilinta, it nagas nubrūžinta, iki paties geluonies. Nepažįstu savęs. Būnu kam kokios reikia. Darbe – protinga, filosofė, ne ne, ne mėgėja, tai mano specialybė, namuose – paskutinė kvailė, vyras ir vaikai man vis kartoja kartoja: kaip tu nesupranti kaip tu nesupranti, kiek tau galim aiškinti, pagaliau numoja rankomis, et. Draugėms – valiūkiška lengvabūdė, su kibirkštėle nuotykiams, vis tauškiu apie keliones, meilužius, susigautus knygose ir filmuose; kaimynams – švelni hiena, puolanti, bet nekandanti, supraskit, neglostykit, bet ir neerzinkit. Atsiribojimas.
Nuo šeštadienio mano tapatybė pradėjo veikti visai savarankiškai, neatsižvelgdama nei į tradicijas, nei į bendras socialines normas. Vyras negrįžo. Eilinį kartą. Penktadienio naktį, šeštadienio, sekmadienio. Vietoj to, kad nerimaučiau: avarija, staigus infarktas, žmogžudžiai – prisileidau vonią karšto vandens, įmečiau termometrą – 80º ir virinau save. Kai mėsa pradėjo atšokinėti nuo kaulų, persipjoviau riešą. Mano tapatybė tapo lengva ir skraji. Ilgai nenorėjau jos keisti: gera suptis migloje. Raudonas vonios vanduo nutekėjo kitų aukštų gyventojams, jie išlaužė duris ir ėmėsi gaivinti skrajojančią tapatybę. Visi kaip vienas tvirtino: gyvenk dėl vaikų, vyrai ateina ir išeina. Kaip jie nesupranta, kad aš čia niekuo dėta, spjaut man į vyrą, net į vaikus, mane durne vadinančius. Mano tapatybė manęs neklauso. Ji - nudilinta, nubrūžinta, prie visko prisitaikius, nei iš šio, nei iš to pasikeitė, nežinau, ką kada iškrės.
Vyras, aišku, sugrįžo. Niekas tuo nesidžiaugė. Vaikai kompiuteriuose, jiems spjaut į tėvus ir jų tapatybes, šunio ar katino mūsų namuose niekada nebuvo. Aš dažiau lubas, mano kita aš persodinėjo gėles, trečia – skaitė Kierkegaardą. Vyras liko nepastebėtas. Bandė rėkti, sklaidytis, bet, įsirioglinęs į akrilinių dažų dėžę, aprimo, atsigulė po stalu ir užknarkė. Užsidariau miegamajame, pasiėmiau Beketą. Padėjo. Tapau vientisa: atsinešiau ryškiai rausvą azaliją, pasistačiau gale kojų ir visą vakarą į ją žiūrėjau. Supratau, kad mano gyvenime daug problemų. Supratau, kad turiu jas tučtuojau spręsti. Pradėjau.
Nupjausčiau elektros laidus: mums perdaug šviesos. Mes nematome vieni kitų. Tamsoje bent yra galimybė atsimušti, atsiprašyti ar nusikeikti. Elektra mus padarė svetimais. Azalija žibėjo gale kojų.
Sūnus pakėlė aliarmą: skambino pagalbos telefonu, aiškinosi, ar jau pasaulio pabaiga, ar jau lieka tik laukti, ar dar galima meistrą kviestis. Nesupratau, kokį atsakymą gavo: atslinko į mano lovą, apsikabino ir užmigo. Taip jau nebuvo nuo kūdikystės, septyniolika metų. Iš pradžių apsidžiaugiau tokiu artumu, bet, kai klykdama atidūmė duktė: mam, daryk ką nors, mes žūstam, skaudžiai krito ant ištiestų kojų, nuvertė azaliją ir pradėjo bukinti brolį, girdi, eik pas tėvą, ko čia tau, tokiam dičkiui, reikia, bandžiau raminti, užteks tos vietos, bet ne, mam, abiejų neapginsi, rinkis vieną. Na na, jau geriau kompiuteriuose gyventų, pasirinkau azaliją ir nusliūkinau po stalu, pas knarkiantį vyrą.
Rytas prasidėjo baugiai: vyras sučiupo nupjautą laidą, trtrttttt susišaudė žiežirbomis, susivirino kraują, nusižudė save. Negalvojau, kad taip viskas pakryps. Negali numatyti. Negali uždrausti žmogui išeiti. Bet tapome artimi. Jis net tris dienas gulėjo, aš galėjau žiūrėti ir žiūrėti, net glostyti, intymioje aplinkoje, žvakių šviesoje, kalbėti, nuoginti savo visas tapatybes, jis klausėsi, pagaliau klausėsi, nepertraukinėjo, neprieštaravo. Supratau, kad myliu. Labiau negu bet kada. Tą jam ir pasakiau. Viena mano tapatybė pralenkė katafalką, nuskuodė į kapines apžiūrėti duobės: gražumėlis, smėliukas it auksas, šiltas, viliojantis, kraštai nulyginti, nugludinti, apdalinau duobkasius arbatpinigiais, pagyriau. Suėmė pavydas, kodėl jam toks grožis, kodėl jam vienam, kodėl jam visada, kas geriausia. Visada galima rasti ko pavydėti. Toji aš stryktelėjo į duobę ir ištiesus glėbį laukė savo meilės. Bet žmonės žiaurūs. Išlupo mane iš ten. Pastūmė sūnui ir kakštelėjo kastuvu per pėdą. Niekas į mane nežiūrėjo, visi verkė mano vyro: keturios meilužės, penkiolika vaikų, nežinia iš kur suskridusių, kaimas, kuriame atostogaudavome, miestas, kuriame lyg ir gyvenome. Mano trys aš sustojo greta ir tarėsi, ką daryti su tokiomis šventvagystėmis. Nesutarė. Viena rėkė, gerai, kad daug moterų, daug vaikų – yra bent prie duobės kam stovėti, kita kurstė – dėk joms per galvas, paimk duobksio kastuvą ir rėžk, trečia – nebūk durna, susidraugauk, būkit likimo draugėmis. Stumdėmės, grumdėmės, barėmės. Sūnus, atrodo, manasis sūnus, neapsikentęs visoms mano aš paeiliui įgnybo į užpakalį, pliaukštelėjo per strėnas, vis šnypšdamas: nedainuok, nedainuok, bent akimirką nedainuok. Vis tiek traukiau: du gaideliai du gaideliai baltus žirnius kūlė, dvi vištelės dvi vištelės į malūną vežė. Mano analitinis protas suaštrėjo, tuoj piktintis: santykių iškreipimas, teisių pažeidimas. Perdainavau: ir gaidelis ir vištytė baltus žirnius kūlė, ir gaidelis, ir vištytė į malūną vežė.
Dukra stovėjo tarp svetimų žmonių ir laikė mano azaliją. Labai skaudu. Atsisakysiu dukters.
Be azalijos gyvenimas – ne gyvenimas. Išmečiau visas filosofijos knygas, gana kantams, hėgeliams, senekoms ir kitiems diedukams vogti mano smegenis, namus, meiles, vaikus, banalybes, atsisakiau savo specialybės, paskaitų, pamokų: užtenka tauzyti ir nuodyti kitų gyvenimus, kaip protingai pasakė tas, anas ar trečias. Išmintis banalybėje. Pati tai supratau. Tai mano išradimas. Nusipirkau naują azaliją ir liekną araukariją. Nusipirkau du raitytais galais suolelius. Padėjau juos laiptinėje. Vieną azalijai, kitą araukarijai. Kiekvieną dieną valiau savo augalus, purškiau, dainavau du gaideliai du gaideliai baltus žirnius kūlė, šokau klumpakojus aplink jų šakeles. Visą butą ir laiptus šveičiau, blizginau ir nuolat apžiūrinėjau, ar viskas savo vietose, ar viskas gerai, ar viskas nepriekaištingai. Tikėjau, kad kas nors pasakys:
- O, čia gerai kvepia.
Vaikai nustojo augti, nustojo mokytis, pradėjo būti ne vaikais. O aš pradėjau laukti. Parimusi laiptinėje ar prikišus ausį prie buto durų klausiausi žingsnių. Laukiau nuomininko: gerai, bet nerūpestingai apsirengusio, vos žilstelėjusia galva, su keista šypsenėle, desperatišku žvilgsniu, prisėdančiu ant pakopos virš mano araukarijos, patraukiančio smaila nosimi:
- O, čia gerai kvepia.
Mano tapatybė nuolat šlifuojama tapo paklusnia ir švaria, kaip araukarija laiptinėje. Ji jau neskilinėjo ir nekėlė rūpesčio. Galėjau pasitikėti savimi. Tą lietingą rudens vakarą kepiau pyragus. Laukiau netikėtų svečių. Norėjau pasirodyti gerąja puse: virtuvės stalas perskilo nuo pyragų gausos, trypiau kojomis jų lipnius gabalus, vėl dainavau du gaideliai, du gaideliai.
Kai paskambino į duris, gulėjau vonioje – 80 laipsnių Celcijaus. Privirusia mėsa, su britva rankoje pribėgau prie durų, laukiau nuomininko.
Šviesioje laiptinėje, į grakščią araukariją desperatišku žvilgsniu žiūrėjo Haris Haleris.
- Labas, Hari, - britvą paslėpiau už nugaros.

2012-11-15 08:08
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 12 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2020-08-30 20:31
kerogazas
ce nejuokinga jei ka
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-04-06 21:07
NOGAME

Šis kūrinys pralinksmino, net šypseną išspaudė retas atvėjis rašykuose humoro pasigendu.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-11-28 13:34
Le Hawk
Realybė, pateikta nerealistiškai. Ir sugebėk tu taip. Smagu, kai į gyvenimo tragizmą žiūrima su tokia originalia ironija.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-11-27 12:48
Lengvai
oho!
pripažinsiu, kai pradžioj skaičiau apie tas tapatybes, pagalvojau, nu va, vėl koks banalus tekstas apie tai, kaip reikia keisti kaukes ir vaidinti ir bla bla bla. klydau, džiugu, kad klydau.

5
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2012-11-24 17:23
____seneka____ir____liucilijus_____
*smulkmenizuota
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-11-24 17:22
____seneka____ir____liucilijus_____
Jau pirmas sakinys nulio vertas.
tarkime man
1.
a.
šlykštu žiūrėti į tamstos nagą be nago.
b.
ne šlykštume reikals.
c.
detalizuojama nesėkmingai.
2. nagas geluonies neturi.
tai faktas. ką turi nesakysiu, bet kalba eina ir ne apie bi--kų galiukus. tenyra bent metafora į geluonį.
pats užmojis gal ir nieko, gal ir mokėtumėte apie tai papasakoti.
man tai yra moteriška proza pačia blogaja prasme.
(tiesiog taip vadinama. dar — bobiškais paistalais, nes smulmenizuota ten kur tai nėra būtina)
dar žargonizmai.
nuo manęs — 1.

vienas. nes tikrai beviltiška.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-11-15 19:42
kupinas
Tamsoje bent yra galimybė atsimušti, atsiprašyti ar nusikeikti.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-11-15 15:57
Marquise
šunio -> šuns

Neturiu prie ko prikibti, todėl duodu V

Tačiau šįkart nuo kėdės nenuvirtau. Gal tiesiog pradedu priprasti prie tavo psichinių herojų (čia gerąja prasme, kiek tokia gali būti) ir neįprasto siurrealistinio siužeto.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (2)
Blogas komentaras Rodyti?
2012-11-15 15:50
Sutemų Sesuo
...*****...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2012-11-15 12:59
begemotas_
dar begemotas pagalvojo kodėl paspaudė penkis.
prisiminė:
''Mano trys aš sustojo greta''
begemotas irgi turi tris ''aš''.
chi
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (2)
Blogas komentaras Rodyti?
2012-11-15 12:57
begemotas_
smagiai begemotas perskaitė.

nupieluota - keistas žodis ar naujadaras. ilgai begemotas galvojo, bet sugalvojo pakaitalą
nubrūžinta, nudilinta. bet kam tie pakaitalai.
chi
dar poroj vietų begemotas buvo užstrigęs, bet dabar nepamena, tai negi skaityt nuo pradžių.
chi.

5
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą