Vakaro ramybė

Kodėl taip tylu vakare būna,
Taip ramu ir niekas nedrumsčia
To sąstingio, žolės, medžių miego?
Gal tai kaip prieš audrą?
Bet prieš audrą tai baimė, laukimas,
O ne ramybė.
O vakaras yra kitoks,
Nes nakty nėra baimės,
Tik sapnai.
Kartais kraupūs, bet
Tai nieko bendro neturi su baime,
Nes iš tikrųjų, tai mes
Bijome tik mirties,
Ar galbūt, kad nemirsim,
Ir niekas mūsų nelies, nematys
Neužuos ir kitaip nejaus.
Ir tada bus amžinas vakaras,
Amžina ramybė.