Sugrįžus namo

Įeinu tyliai į namą,
Užuodžiu ramunių kvapus.
Medinės durys atsidaro,
Prisimenu senus laikus...

Sėdi lėlytė už stiklo,
Jos veidas šaltas, šviesus,
Viena akis nusirito.
Už randą atleista man bus?

Sugirgžda nudilusios grindys,
Nubėga širdim šiurpulys,
Seniau čia supavos
Vaikiškas mano lopšys...


Taip liūdna visus prisiminti,
Juk niekad negrįš praeitis,
Bet vis, namuose atsidūrus
Džiaugias paaugus širdis.