Dainų skambesys

10.

Šokinėja
žiogai
vikriai,
žmonės
kaip žirgai
išpančioti -
darbštuoliai,
linksmuoliai renkasi
ir nėra
jokio pykčio
jų rankose
reikės -
darbus dirbti,
vargti,
prakaituoti -
akmenims, medžiams -
naujus vardus įduoti
suteikti -
mintims, atmintims -
vidurdienio -
margą raštą.

O gyvenimas -
vienišas ir ilgas,
kaip smuiko,
kaip mėnulio virpesys,
o atėję vaizdai -
sulaukėję,
suvaikėję
ir geri žmonės -
mano muzikos
pasiklausys
ir nė žodžio
nepasakys
ir niekas manęs -
už namų,
už krūmų,
kaip šungrybio
nepamatys.

Subyrės
smėlio pilys
ir namai sugrius -
iš molio, sidabro, aukso
ir tęsis kopos -
ištisai marių.

Pasigirs
kasdienybės balsai
kas nemyli,
nedirba -
bus sunku -
mano kūrybai atsiduoti
ir į marškinių
rankoves -
braukti ašaras.

Vyrai
iširto miškus
išvaikė
vaikus, moteris
ir pasidarė -
gyvenimas
sunkus ir aš -
keliauju
ir varausi
miestų gatvėmis
lyg karves -
mintis ir eina -
žmogumi lyg dangumi,
tas nerašytas,
nenupaišytas -
mano, skambiausių,
naujausių -
dainų skambesys.