tu prisimink

Nesakyk, kad niekada nebūvai valkata
Ir neprašei išmaldos; tu prisimink tą
Veriantį alsavimą į tavo nugarą kai
Bandei įkvėpti gyvenimo vaikydamas
Šimtais aveles, žvilgčiodamas į
Deganti laiką savoj saujoj
Prisimeni?
Ne?
Tu kaip ir aš buvai nakties valkata
Kai mudu sedėjom ant to paties
Prakiūrusio nuo mūsų debesies
Ir ištiese delnus meldėm:
Dieve, prašau nuramink dangaus
Ežerus nors trumpam
            Nors trumpam
Kad taip skaudžiai nelytų
                              Nelytų
Kad tik nusišypsotų...