Bėda

Kodėl aš toks kvailas!? Klausiu savęs, nes nesugebėjau anksčiau tau išlieti savo minčių, kuriose tu gyveni jau amžinybę... Kai tave pažinau, tu ano akyse visalaik švytėjai kaip išskirtinė asmenybė, bet niekaip nesugebėjau suprasti, ką tau jaučiu... Koks aš kvailys! Kai viską supratau, man jau atrodo jog per vėlu tau tai pasakyti, toji baimė veria mane kiaurai, kad gali man neatsakyti tuo pačiu, kad galiu prarasti tave... Tai mane sugniuždytų, sunaikintų mano tikėjimą meile, kuris jau daugelį išbandymų patyrė... Rašau tai tikėdamas, jog mums lempa būti kartu. Mums - kvailiui ir Svajonei.