5.
Kniaukia
katė Zylė,
baltas šuo
uodegą vizgina -
išeinu iš namų
ir teka tavo juokas
pavirtęs -
medaus saldumu.
Pajudam -
šlapiais keliais
iš vietos,
o kas -
nuodėmes atleis?
Tolsta
laimingiausios
akimirkos
ir aš, savo meilę,
kaip papūgėlę -
prižadinu narve
ir užmiršęs saulę -
kviečiu
į šokių salę
tave.
Sprunka -
vasaros, žiemos
ir tu, lyg alaus puta -
skatiko verta, o aš,
žemuoges,
braškes užuodžiu -
renku avietes,
mėlynes
ir plaukiu
į vasarą -
tavyje pasislėpusią
ir išgirstu
be balso
katės Zylės -
verksmą
po liepom.
Vienas, du
ir apdegusioj pirtyje -
tave surandu
ir mes bėgam -
pirkti ledų
ir sukamės
lyg iš laimės
viršum miesto
ratu.