Išdaiga

Galėčiau gyventi ant krūvos pinigų, galėčiau gyventi lyg kiekviena diena būtų penktadienis, bet aš taip negyvenu, nes negaliu gyventi be tavo meilės... Be tavo akinančio grožio, suteikiančio gyvybės... Kai aš su tavimi, noras gyventi staiga atgyja, pamirštu visas savo bėdas, kurios mane kankino iki šios akimirkos... Laiką, kai mūsų keliai turi išsiskirti, galima prilyginti savižudybei, savo sielos kančiai... Aš pradedu vėl jaustis sugniuždytas jausmų, kurie žinau, niekada nebus tikrovė, visa tai tik apgaulė, gyvenimo išdaiga...