Ruduo mirties spalvom nudažė
Žydėjusius kadaise sodus
Ir vienišo keleivio skruostus
Jau palietė žvarbi žvarba.
Likau aš vienas
Stovėti vėjy...
Nutolo uostas,
Aplink – vien tamsuma.
O rudenie gaisrus spalvų uždegęs
Tu audrini poetos liūdną sielą
Ir virpini stygas giliausias
Liūdesio tylia gaida.