***

Trijų šimtų šešiašdešimties laipsnių kampu
  į neįžengiamumą
Trys šimtai metų dienų
  į atmintį
Trys svarbūs vardai.

Gyvename trijų kambarių bute,
  po metų - bus trys
Ir švęsime rate Valpurgijos naktį
  tryse.

Pasnigs, o poto pražys žemė,
  praeis keli tūkstančiai laiko spragų
Šešėliais vaikščiosi mano kūnu,
  bet niekada tavo, niekada
                                    „dviese“
                                            nebus.

Erškėtrožių virvėm surišim riešus
  išgręšim gyvenimo simbolius
                                      lyg drobės
Nuogi, o gal nuogos ieškosim takų į namus,
  į tokią pasiilgtą pilką rutiną...

Mes trys, trys šimtai šešiašdešimt penki
  laiko vienetai skersgatviais skiria rytojus...
Kiek begalybės reikia, kad
                                      liktumėm tik du?